Kretuono ežero Didžiojoje saloje vėl ganosi avys

Data

2020 05 18

Įvertinimas
0
IMG_20200516_115738.jpg

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus specialistai jau prieš keletą metų ėmėsi iniciatyvos vertingiausių gamtinių kompleksų tvarkymui į pagalbą pasitelkti gyvulius. Pirmiausia šiai idėjai įgyvendinti buvo pasirinktos avys.  Direkcija kreipėsi į Lietuvos ūkininkų sąjungos Zarasų skyrių, kadangi šis skyrius sėkmingai įgyvendino projektą „Tvarių mechanizmų sukūrimas atvirų buveinių išsaugojimui įtraukiant vietos bendruomenes Gražutės ir Kurtuvėnų regioniniuose parkuose“ ir projekto įgyvendinimui įsigijo avis ir galvijus. Džiugu, kad Zarasų skyrius sutiko surinkti avių prieauglį iš Zarasų rajono ūkininkų ir perduoti jas vertingiausiems Aukštaitijos nacionalinio parko gamtiniams kompleksams tvarkyti.

Pirmiausia 2018 metais 62 škudžių veislės avys buvo išleistos ganytis į Ladakalnio gamtiniame komplekse esančias atvirų pievų buveines. Rezultatas pranoko lūkesčius. Avys per gerą mėnesį padarė tai, ko tikrai nebuvo tikėtasi. Ne veltui šios veislės avis stengiamasi pripažinti nacionaliniu paveldu. Škudės nuo senų laikų buvo daugiausia smulkių valstiečių avelės. Labai atsparios ligoms, pakeliančios atšiaurias gyvenimo sąlygas, prisitaikiusios prie skurdžiausio pašaro, kokio „gerųjų“ veislių avys neėda. Šios veislės avys Lietuvoje ganėsi šimtus metų.

Šių metų gegužės 16 d. 105 škudės sėkmingai buvo perkeltos ganytis į Kretuono ežero Didžiąją salą. Nors sala mechanizuotu būdu tvarkoma kiekvienais metais, tačiau čia niekaip nepavyksta kovoti su builių vešėjimu šiaurinėje salos dalyje. Kadangi saloje vykdomas vėlyvas šienavimas (po liepos 15 d.), builiai jau būna sėkmingai išbarstę sėklas ir išauginę atolą. Dėl šios priežasties susikaupia didžiulis sėklų bankas ir jų augimo niekaip nepavyksta suvaldyti. Tad pirmiausia avys ir išleistos ganytis į šiaurinę salos dalį, kad nuėstų builius. Tikimasi, kad jau po pirmųjų ganymosi metų didžioji dauguma builių sunyks, o jau po antrų ganymo metų builiai avių dėka bus sunaikinti ir ims vešėti žemaūgė žolinė augmenija su daug žydinčių augalų, kaip yra centrinėje ir pietinėje salos dalyje.

Tikėtina, kad pasikeitus augmenijai saloje ims perėti vis daugiau tilvikinių paukščių nei iki šiol, nes perėjimo sąlygos Kretuono ežero Didžiojoje saloje metai iš metų vis gerėja. O  netolimoje ateityje į salą planuojama perkelti ganytis ne tik avis, bet ir mėsinių galvijų prieauglį. Dėl to tariamasi su vietiniu ūkininku, auginančiu mėsinių galvijų bandą.