Susitikime su Švenčionėlių padalinio miškininkais aptarta NATURA 2000 vertybių apsauga Labanoro girioje
Susitikimas su Švenčionėlių padalinio miškininkais
Iš visų NATURA 2000 teritorijų Labanoro giria išsiskiria saugomų gamtos vertybių gausa. Vien europinės svarbos paukščių čia specialiai saugoma 15 rūšių. „Specialiai saugoma“, - tai reiškia, kad būtent dėl šių paukščių įsteigta NATURA 2000 - paukščių apsaugai svarbi teritorija, sutrumpintai PAST. Labanoro giria kartu yra ir buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST). Be didelių plotų „Vakarų taigos“, „Aktyvių aukštapelkių“ ir kitų miško, pelkių bei pievų buveinių, dalis buveinių yra skirtos konkrečių augalų ir gyvūnų rūšių apsaugai. Didžiausią plotą užima vėjalandės šilagėles buveinės – 8400 ha. Tai nereiškia, kad visame šiame plote šilagėlės yra fiziškai, bet valstybė yra iškėlusi tikslą, kad jos ten atsirastų.
Ilgą laiką tradicinė miškininkystė propagavo visų miško aikštelių užsodinimą mišku, tokiu būdu šilagėles ir kitus retus šviesamėgius miško augalus išstumdama į pakraščius. Dabar vyksta atvirkštinis procesas – norima atkurti miško retmes ir aikšteles, kad šilagėlės ir visos kitos rūšys, kurioms reikia panašių sąlygų, vėl augtų ten, kur augo tūkstančius metu – ne pakelėse, o pačiame miške. Tuo tikslu mūsų Biologinės įvairovės skyriaus specialistai sausio 30 dieną į Labanorą sukvietė Valstybinės miškų urėdijos Švenčionėlių padalinio miškininkus, kad pristatytų naujas priemones NATURA 2000 vertybių apsaugai. Kartu diskutavome, kaip šių laikų miškininkystė taptų adaptyvi, gamtai draugiška ir padėtų pasiekti ambicingus tikslus atkurti didelius šilagėlių plotus, pagerintų sąlygas naujų kurtinių tuokviečių atsiradimui, padėtų išsaugoti ir pagausintų erelių žuvininkų, vapsvaėdžių, tripirščių genių ir daugelio kitų retų paukščių populiaciją. Netolimoje ateityje Labanoro girios lankytojai matys kiek neįprastą vaizdą – išretintus, bet neiškirstus pušynus, kurių vaizdo nebegadins išilgai suartos vagos, miško aikšteles jaunuolynuose, kad žmonių pasodintos monokultūros būtų natūralizuotos, o vietomis net gaisro požymių, nes mokslininkų jau seniai įrodyta, kad miško paklotės kontroliuojamas deginimas padeda subujoti dešimtims Raudonosios knygos rūšių ir teigiamai veikia miško sanitarinę būklę, nes ne tik erkės, bet ir dauguma medžių kenkėjų, kurie, keičiantis klimatui, kasmet miškams padaro vis didesnę žalą, žiemoja miško paklotėje. Taip pat svarstyta, kaip pačius rečiausius paukščius apsaugoti nuo trikdymo, ribojant žmonių lankymąsi jų perėjimo laikotarpiu, nes tai irgi įpareigoja padaryti nauji ekspertų parengti reikalavimai. Juodakaklių narų, miškinių tikučių, erelių žuvininkų Labanoro girioje belikę vos po keletą porų ir jeigu mes neribosime jų perimviečių lankymo pačiu jautriausiu laikotarpiu, gretai šias rūšis prarasime galutinai.
Kartu norime priminti, kad vasario mėnesį Labanoro girioje prasidės kurtinių tuoktuvių metas ir jau dabar kilometro spinduliu aplink jų tuokvietes yra draudžiami miško kirtimai. Tad norime visų gamtos fotografų paprašyti nuo šiol šiuos didingus paukščius palikti ramybėje. Net parko darbuotojai tokiu metu stengiasi kurtinių netrikdyti ir jų apskaitas daro tik iš ekskrementų. Bet, jei kas norėtų šiuo metu tuokvietėje pasidaryti sau gražią kurtinio nuotrauką, turi atsiminti, kad tokia nuotrauka gali kainuoti labai brangiai – tiek prarastą visą kurtiniukų vadą (žmonių išgąsdinti patinai neapvaisina patelių), tiek baudą, nes kurtinių fotografavimui bei filmavimui jų tuokvietėse reikalingas su parko direkcija suderintas Aplinkos apsaugos agentūros leidimas.
ANPLRP direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Andrejus Gaidamavičius
Nuotraukos G.Kornevienė
Atnaujinimo data: 2025-02-03
Taip pat skaitykite:
Naujas leidinys iš ciklo „Gamtos ir kultūros vertybės saugomose teritorijose“
2025 m - Lietuvių liaudies dainų metai
Šventė „Trauk stintele 2025“ kviečia susipažinti su tradicine stintelių žvejyba sukant bobas
Grybai ir grybavimas Rytų Aukštaitijoje
Žiemos žūklės šventė „Mindūnai 2025“ kviečia į unikalią patirtį!