Apie mus

Istorija

1960 m. buvo įsteigti Ignalinos kraštovaizdžio ir Ažvinčių girios botaninis-zoologinis draustiniai, vėliau tapę nacionalinio parko branduoliu. Daugiausia prie nacionalinio parko įkūrimo prisidėjo profesorius Č. Kudaba. Jo ir dar keleto gamtosaugos autoritetų iniciatyva 1974 m. kovo 29 d. LTSR Ministrų taryba patvirtino pirmąją Lietuvos nacionalinio parko planavimo schemą. Ši diena ir laikoma parko gimtadieniu.
Ginčų būta dėl nacionalinio parko pavadinimo. Jau tada brendo mintys apie kitų nacionalinių parkų steigimą, todėl šį norėta pavadinti pagal regiono, t.y. Aukštaitijos vardu, tačiau norint pabrėžti pirmojo parko svarbą jis buvo pavadintas Lietuvos TSR nacionaliniu parku. Aukštaitijos NP jis pavadintas tik po to, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę ir įsisteigė kiti nacionaliniai parkai.

Viename iš pirmųjų nacionalinio parko planų jis apėmė ir Labanoro girią, tačiau galiausiai buvo patvirtintas mažesnis variantas. Labanoro giria tapo saugoma teritorija kai Lietuvos Respublikos Aukščiausiosioji Taryba – Atkuriamasis Seimas 1992 m. rugsėjo 24 d.įsteigė Labanoro regioninį parką.

Kiekvienas parkas nuo įsteigimo turėjo savo direkciją. Nuo 2010-ųjų metų sausio 1 d. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos sujungtos į vieną. Parkų direkcija įsikūrusi Palūšėje. Joje dirba 35 darbuotojai, kurie prižiūri gamtos ir kultūros rezervatus, draustinius bei paminklus, atlieka mokslinius tyrimus, kaupia informaciją apie teritorijos gamtos ir kultūros vertybes, o tada pateikia ją lankytojams Labanoro ir Palūšės lankytojų informacijos centruose arba kaip leidinius, sukuria teritorijos lankymo sąlygas ekologiniam ir pažintiniam turizmui, taip pat vykdo švietėjišką veiklą.

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos nuostatai (2024-09-17 redakcija)