Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

Informaciją apie saugomas teritorijas galima rasti Saugomų teritorijų valstybės kadastro žemėlapyje: https://stvk.lt/map. Bet kuris asmuo gali peržiūrėti viešai teikiamus kadastro duomenis ir statistinę informaciją.

Prisijungus per el. valdžios vartus galima gauti išrašą, ar sklypas patenka į saugomą teritoriją (tam reikės sklypo unikalaus numerio), o pateikus prašymą – gauti pranešimus apie konkrečių teritorijų duomenų pasikeitimus ar erdvinius duomenis.

Kadastre (STVK) registruojami duomenys apie Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus, draustinius ir rezervatus, gamtos paveldo objektus, pajūrio juostas, biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijas, atkuriamuosius ir genetinius sklypus, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų funkcinio prioriteto zonas, buferinės apsaugos zonas, taip pat Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijas.

Radę laukinį gyvūną (pavyzdžiui, paukštį), pirmiausia įsitikinkite, ar jam reikalinga pagalba. Gal jis tiesiog snaudžia ar ilsisi.

Pabandykite atsargiai jį pabaidyti, pavyzdžiui, numesti netoliese mažą akmenuką ar šakelę. Sveikas paukštis paprastai greitai sureaguoja ir pajuda iš vietos. 

Pasitaiko ir atvejų, kai paukščiai yra sužeisti, nusilpę ar negali išskristi, todėl vertėtų kurį laiką stebėti paukščio elgesį. Jeigu paukštis lieka toje pačioje vietoje visą dieną ar ilgiau, arba jo judesiai rodo, kad mėgina išsilaisvinti, tikėtina, kad paukščiui reikia pagalbos.  

Norint įsitikinti, ar gyvūnas tikrai sužeistas, sergantis, rekomenduojame pasikonsultuoti su LSMU Laukinių gyvūnų globos centru tel. +370 605 72837 (visą parą). Jeigu esate visiškai tikri, kad pagalba būtina – skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.

Daugiau informacijos Aplinko apsaugos departamento parengtame pranešime.

Svetimžemėmis laikomos tokios rūšys, kurios į tam tikrą teritoriją dėl žmonių veiklos pateko atsitiktinai, išplito iš introdukcijos vietų arba kitų teritorijų, į kurias buvo patekusios dėl žmonių veiklos. Tokios svetimžemės rūšys, kurios tam tikroje teritorijoje be tiesioginės žmonių įtakos (arba nepaisant žmonių pastangų jas išnaikinti) sudaro ilgalaikes, nuolat atsinaujinančias populiacijas ir įsikuria antropogeninėse, pusiau natūraliose arba natūraliose buveinėse, vadinamos natūralizavusiomis rūšimis. Jeigu svetimžemė natūralizavusi rūšis palieka daug palikuonių, sparčiai plinta ir daro žalą ekosistemoms, ekonomikai ir (arba) kenkia žmonių sveikatai, ji laikoma invazine rūšimi.

Lietuvos ir Europos mokslininkų nuomone, invazinės gyvūnų ar augalų rūšys pasaulyje daro didelę žalą ne tik biologinei įvairovei, bet ir ekonomikai, žmogaus sveikatai, todėl būtina mažinti ir kontroliuoti invazinių rūšių plitimą.

Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše (patvirtintas 2016 m. lapkričio 28 d.) šiuo metu yra įrašytos 35 rūšys: 17 gyvūnų rūšių (2 moliuskų, 5 vėžiagyvių, 2 žuvų, 2 roplių, 1 paukščių, 5 žinduolių) ir 18 augalų rūšių. Daugiau informacijos apie svarbiausias invazines rūšis (Sasnovskio barštį, Gausialapį lubiną, Rainuotąjį vėžį, rykštenę, Luzitaninį arioną) rasite ČIA.

Pastebėjus aplinkosauginį pažeidimą prašome pranešti Aplinkos apsaugos departamento pranešimų priėmimo tarnybai, tel. +370 5 273 2995, el. p. [email protected] arba skambinti 112.

• Pasitikrinkite ar Jūsų pasirinktas vandens telkinys yra išnuomotas ar ne: https://alisas.lt/public-info/L03
• Įsigykite Žvejo megėjo bilietą (neišnuomotam vandens telkiniui) arba Megėjų žvejybos leidimą (išnuomotam vandens telkiniui) Perlo terminale arba www.alisas.lt

Žvejybą mėgėjiškos žūklės įrankiais reglamentuoja Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės. D1-14 Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių patvirtinimo (lrs.lt) 

Visų rūšių leidimus, skirtus žvejybai valstybiniuose vandens telkiniuose, galima įsigyti per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS) bei Perlo terminaluose. Tokie leidimai laikomi elektroniniais, jų nereikia spausdinti, užtenka tikrinančiam pareigūnui nurodyti leidimo numerį ir pateikti asmens dokumentą.

Primename, kad žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 18 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir asmenys su negalia, jeigu turi tokią teisę patvirtinantį dokumentą. Tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 11 straipsnis ( IX-2389 Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymas (lrs.lt) ).

ALIS - Aplinkosaugos leidimų išdavimo sistema (alisas.lt) 

• Ruošdamiesi poilsiauti – rinkitės oficialias poilsiavietes
• Kas atsinešama su savimi, tas turi būti ir išsinešama
• Nestatyti automobilio arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto
• Važiuoti - tik keliais
• Gamtiniuose rezervatuose – draudžiama lankytis
• ir t.t.

Daugiau informacijos rasite čia: https://anp.lrv.lt/lt/naujienos/aplinkosaugos-pazeidimai-pramogaujant-saugomose-teritorijose-svarbiausi-reikalavimai/

Keturračiais ir kitomis motorinėmis transporto priemonėmis leidžiama važiuoti tik keliais! Griežtai draudžiama važiuoti kvartalinėmis linijomis, proskynomis, elektros linijų trasomis, raistais, priešgaisrinėmis juostomis, miško paklote ar pažintiniais, pėstiesiems skirtais takais!

Atkreipiame dėmesį, kad rezervatų teritorijoje draudžiamas lankymasis visus metus (net ir keliais, kurie eina per rezervato teritoriją). Telmologiniuose draustiniuose draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d.

Važinėjimas bekele gali padaryti ilgalaikę žalą miško ekosistemoms – pažeisti dirvožemį, sunaikinti augaliją, trikdyti laukinius gyvūnus.

Įmonės ar asmenys, nuomojantys keturračius, organizuoti važinėjimus miške gali tik gavę miško valdytojo leidimą raštu. Savo klientus jie privalo informuoti apie lankymosi miške taisykles. Įmonei ar asmeniui, nuomojančiam keturračius, taikoma atsakomybė tuo atveju, kada nėra gautas miško valdytojo leidimas. Klientui atsakomybė taikoma tuo atveju, kada jis važinėdamas miške keturračiu pažeidžia lankymosi miške taisykles.

Lankymosi miške taisyklių nesilaikymas laikomas administraciniu nusižengimu, už kurį taikomos baudos ir kitos atsakomybės. Kiekvienas miško lankytojas gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo – pasirinkdamas atsakingą elgesį ir skatindamas tai daryti kitus.

Taip pat svarbu, kad ir parko lankytojai neliktų abejingi pastebėję ne keliais važinėjančius keturračius ar kitas motorines transporto priemones. Pamačius pažeidėją, reikėtų stengtis jį nufotografuoti ar nufilmuoti, įsidėmėti kuo daugiau detalių, tokių kaip valstybiniai transporto priemonės numeriai, spalva ir pan. bei nedelsiant skambinti 112.

Vadovaujanti valstybinių parkų nuostatais, organizuojant Kultūros, sporto ir kitokius renginius (išskyrus urbanizuotas teritorijas ir sodybas), kai planuojamas didesnis kaip 100 dalyvių skaičius, jį PRIVALOMA suderinti su direkcija. Renginio vieta raštu derinama su direkcija. Direkcija sprendimą suderinti planuojamo kultūros, sporto ir kitokio renginio vietą priima įvertinusi ir nustačiusi, kad planuojamas renginys nepakenks gamtos ir kultūros vertybėms.

Tai galioja kaip komerciniams, taip ir viešiems ar asmeniniams renginiams.

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad visuose komerciniuose renginiuose, nepriklausomai nuo dalyvių skaičiaus yra privalomas parko lankytojo bilietas. Jo kaina turi būti įtraukta į bendrą renginio bilieto kainą ir pervesta parko direkcijai per 30 dienų po renginio. 

Daugiau informacijos apie lankytojų bilietus

Parko lankytojo bilietas yra privalomas visiems komercinių renginių dalyviams.

Pavieniai lankytojai bei nekomercinių renginių organizatoriai ir dalyviai kviečiami įsigyti bilietus savanoriškai, taip išreikšdami pritarimą ir norą, kad saugomose teritorijose būtų sutvarkytos rekreacinės, lankomos vietos, pažintiniai takai, kad  stovyklavietėse nebūtų šiukšlių.

Daugiau informacijos: https://anp.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/lankytojo-bilietas/

Lankytojo bilieto kainos:

• galiojantis tik bilieto įsigijimo dieną – 1 Eur;
• galiojantis 30 dienų nuo bilieto įsigijimo dienos – 5 Eur.

Lankytojo bilietus galima įsigyti:

• Aukštaitijos nacionalinio parko Lankytojų centre, Lūšių g. 16, Palūšės k., Ignalinos r.;
• Labanoro regioninio parko lankytojų centre, Seniūnijos g. 19, Labanoras, Švenčionių r.;
• Bitininkystės muziejuje, Pabalių g. 3, Stripeikių k., Ignalinos r.;
• Lankytojo bilietą galima įsigyti „Bilietai.lt" internetinėje platinimo sistemoje, „Bilietai.lt" kasose (taikomi papildomi paslaugos aptarnavimo mokesčiai);
• SMS žinute, numeriu 1860 siunčiant saugomos teritorijos pavadinimo trumpinį (ANP arba LRP), o taip pat nuskenavus atitinkamą QR kodą ir išsiuntus automatiškai suformuotą žinutę (taikomi papildomi paslaugos aptarnavimo mokesčiai).

Daugiau informacijos: https://anp.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/lankytojo-bilietas/

Palapines galima statyti tik stovyklavietėse. 

Stovyklavietės (žemėlapyje ir vietovėje) žymimos simboliu su palapinės vaizdu:

   arba    

Atokvėpio vietose palapinių statyti negalima.

Poilsio ar atokvėpio vietos  (žemėlapyje ir vietovėje) žymimos simboliu su suoliuko piešiniu:

    arba          arba     

Ne, negalima.

Vandens motociklais galima plaukioti tik atitinkame sąraše esančiuose vandens telkiniuose.

Nei Aukštaitijos nacionaliniame parke, nei Labanoro regioniniame parke tokių vandens telkinių nėra.

Daugiau informacijos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos puslapyje: https://aad.lrv.lt/lt/konsultacijos/atmintines/vanduo/plaukiojimo-priemoniu-atmintine/?fbclid=IwZXh0bgNhZW0CMTAAAR2PTXizRBTajuSHfJ6Qkm-fiymmEMfJrJlG6u03yR8VjQE06HQP6RCrKj8_aem_-nIc1OZO3Wnn0Z2jaDBhNw

Kad sužinotumėte daugiau apie pastato būklę, geriau išsiaiškintumėte reikalingus darbus, pasinaudokite Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės FIXUS Mobilis, paslaugomis (https://www.fixusmobilis.lt/ ). Atvykusi specialistų komanda atliks pastato apžiūrą, būklės vertinimą, atsakys į rūpimus klausimus, pagal galimybes – atliks smulkius prevencinės priežiūros darbus, siekiant sustabdyti pastato ar jo elementų būklės prastėjimą iki kol turėsite galimybę imtis rimtesnių remonto darbų. Taip pat gausite raštišką objekto būklės ataskaitą ir reikalingo tolimesnio tvarkymo rekomendacijas.

Kad sužinotumėte daugiau apie pastato būklę, geriau išsiaiškintumėte reikalingus darbus, pasinaudokite Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės FIXUS Mobilis, paslaugomis (https://www.fixusmobilis.lt/ ). Atvykusi specialistų komanda atliks pastato apžiūrą, būklės vertinimą, atsakys į rūpimus klausimus, pagal galimybes – atliks smulkius prevencinės priežiūros darbus, siekiant sustabdyti pastato ar jo elementų būklės prastėjimą iki kol turėsite galimybę imtis rimtesnių remonto darbų. Taip pat gausite raštišką objekto būklės ataskaitą ir reikalingo tolimesnio tvarkymo rekomendacijas.

1. PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMŲ ŽEMĖS SKLYPŲ DALINIMO GALIMYBĖS VALSTYBINIUOSE PARKUOSE (tame tarpe  ir  VALSTYBINIŲ PARKŲ DRAUSTINIUOSE)

Privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalinimo galimybes valstybiniuose parkuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 10 d. ( I-301 Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ), kurioje yra nurodoma, kad valstybiniuose parkuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena žemės sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai:

1) žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems statiniams, įskaitant inžinerinius statinius, statyti;

2) žemės sklypai yra gyvenamosios paskirties funkcinio prioriteto zonoje, kurioje valstybinių parkų planavimo schemose (ribų ir tvarkymo planuose) numatyta naujų statinių statyba, arba kai naujų statinių statyba numatyta savivaldybių teritorijų kompleksiniuose planuose;

3) žemės sklypas yra skirtingo funkcinio prioriteto arba kraštovaizdžio tvarkymo zonose ir vienoje iš jų valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo plane) numatyta naujų statinių statybos galimybė;

4) pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti;

5) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatuikartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;

6) žemės sklypą į atskirus žemės sklypus skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji) keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą;

7) atidalijama žemės sklypo dalis, kurioje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas teisėtai (iki 2001 m. gruodžio 4 d.) pastatytas antras sublokuotas ar nesublokuotas gyvenamasis namas;

8) atidalijama žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusios sodybos sklypui suformuoti, keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą ir numatant namų valdą, ne didesnę kaip 2 hektarai.

Šio straipsnio 10 dalyje nustatyti apribojimai dalyti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose parkuose netaikomi, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos. Šios ribos keičiamos neatsižvelgiant į žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, prie šių žemės sklypų prijungiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį atitinkančias žemės naudmenas.

2. PRIVAČIOS NUOSAVYBĖS TEISE VALDOMŲ ŽEMĖS SKLYPŲ DALINIMO GALIMYBĖs  VALSTYBINIUOSE DRAUSTINIUOSE

 Privačios nuosavybės teise valdomų žemės sklypų dalinimo galimybes valstybiniuose draustiniuose reglamentuoja Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d. ( I-301 Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas ), kurioje nurodoma, kad valstybiniuose draustiniuose privačios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo neleidžiama dalyti dalimis, jeigu po padalijimo (atidalijimo) bent viena žemės sklypo dalis tampa mažesnė kaip 7 hektarai, o besiribojančių su vandens telkiniu žemės sklypų pakrančių ilgis – mažesnis kaip 50 metrų, išskyrus atvejus, kai:

1) žemės sklypo dalis atidalijama visuomenės poreikiams reikalingiems inžineriniams statiniams statyti;

2) pagal Miškų įstatymo nustatytas sąlygas atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusiai sodybai atstatyti;

3) atidalijama miškų ūkio paskirties žemės sklypo dalis, kurioje yra teisėtai pastatytas pastatas arba pastatas kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), formuojant atskirus žemės sklypus – miškų ūkio paskirties žemės sklypą ir kitos paskirties žemės sklypą, kuris formuojamas pastatui arba pastatui kartu su jo priklausiniais, Nekilnojamojo turto registre įregistruotam kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas (pagrindinis daiktas), eksploatuoti;

4) žemės sklypą į atskirus žemės sklypus skiria valstybinės reikšmės (magistraliniai, krašto, rajoniniai), vietinės reikšmės (viešieji) keliai, geležinkeliai ir neprivatizuojami hidrografiniai objektai, taip pat keliais užimti plotai, neįskaityti į privatizuojamo žemės sklypo bendrą plotą; 

5) atidalijama žemės sklypo dalis, kurioje yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas teisėtai (iki 2001 m. gruodžio 4 d.) pastatytas antras sublokuotas ar nesublokuotas gyvenamasis namas;

6) atidalijama žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis buvusios sodybos sklypui suformuoti, keičiant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą ir numatant namų valdą, ne didesnę kaip 2 hektarai.

Šio straipsnio 9 dalyje nustatyti apribojimai dalyti dalimis privačios nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus valstybiniuose parkuose netaikomi, kai keičiamos gretimų žemės sklypų ribos. Šios ribos keičiamos neatsižvelgiant į žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, prie šių žemės sklypų prijungiant jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį atitinkančias žemės naudmenas.

Kilus klausimams prašome kreiptis į ANP ir LRP direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistus (kontaktai)

Aukštaitijos nacionaliniame parke specifinius reikalavimus statyboms numato Aukštaitijos nacionalinio parko nuostatai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.46647/asr

Labanoro regioniniame parke  specifinius reikalavimus statyboms numato  Labanoro regioninio parko nuostatai: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.79229/asr

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus kontaktus rasite čia: https://anp.lrv.lt/lt/struktura-ir-kontaktai/kontaktai/

Norint tvarkyti vandens telkinio pakrantę valstybiniame parke privaloma vadovautis Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų aprašu  (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/94a1a32085ea11e495dc9901227533ee/asr).

Pagal šio aprašo 1 priedo lentelę nusistačius rengiamą dokumentą (pagal darbų apimtis Pranešimas ar Projektas) atitinkamai rengiami ir teikiami dokumentai, vadovaujantis 36 arba 40 punktais.

---

Pažymėtina, kad vandens telkinio tvarkymo darbus draudžiama vykdyti visuose vandens telkiniuose – vandens paukščių perėjimo, pavasarinio žuvų neršto ir migracijos laikotarpiu nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d.

Pasitikrinti, kokie reikalingi dokumentai naujai statybai, galite pasinaudoję šiuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos įrankiu:

Statybą leidžiančių dokumentų privalomumas statant naujus statinius

Saulės elektrinės Aukštaitijos nacionaliniame parke įrengiamos vadovaujantis Aukštaitijos nacionalinio parko nuostatų 18.4 ir 18.5 punktais, jei planuojama įrengti draustinyje - 29 ir 30 punktais.

Saulės elektrinės Labanoro regioniniame parke įrengiamos vadovaujantis Labanoro regioninio  parko nuostatų 18.4 ir 18.5 punktais, jei planuojama įrengti draustinyje - 28 ir 29 punktais.

Ar sklypas patenka į draustinį galima pasitikrinti Saugomų teritorijų valstybės kadastre (https://stvk.lt/ )

-----

Dėmesio! Aktualią šių punktų redakciją rasite aukščiau pateiktoje nuorodoje!

Aukštaitijos nacionalinio parko nuostatų minėti punktai:

18.4. Saulės šviesos energijos elektrines ir saulės šilumos energijos kolektorius leidžiama įrengti ant pastatų stogų ir (ar) fasadų.

18.5. Saulės šviesos energijos elektrines leidžiama statyti sodybų žemės sklypuose, esamų fermų, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose (gamybos, remonto ir pramonės įmonių ar dirbtuvių, sandėlių statiniams skirtuose žemės sklypuose). Jų pastatymo vietos Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti suderintos su Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija (toliau – direkcija). Direkcija sprendimą suderinti saulės šviesos energijos elektrinės pastatymo vietą priima įvertinusi ir nustačiusi, kad elektrinės nebus matomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų) ar apžvalgos aikštelių (regyklų), nepakenks saugomoms gamtos ir kraštovaizdžio vertybėms.

30. Nacionalinio parko draustiniuose leidžiama statyti saulės šviesos energijos elektrines tik sodybų žemės sklypuose statant iki 10 kW galingumo elektrines. Jų pastatymo vietos Taisyklėse nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti suderintos su direkcija. Direkcija sprendimą suderinti saulės šviesos energijos elektrinės pastatymo vietą priima įvertinusi ir nustačiusi, kad elektrinės nebus matomos nuo gamtos ir kultūros paveldo objektų (kompleksų) ar apžvalgos aikštelių (regyklų), nepakenks saugomoms gamtos ir kraštovaizdžio vertybėms.

Dėmesio! Aktualią šių punktų redakciją rasite aukščiau pateiktoje nuorodoje!

Labanoro regioninio parko nuostatų minėti punktai:

Dirbtinius nepratekamus vandens telkinius (prūdus) Aukštaitijos nacionalinio parko ar Labanoro regioninio parko teritorijoje įrengti galima vadovaujantis Nepratekamų dirbtinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo aplinkosaugos ir melioracijos sistemų apsaugos reikalavimų aprašu.

Aprašą rasite: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.430236/asr

Privaloma užpildyti aprašo priede nurodytą prašymą bei pateikti 14 punkte nurodytą  informaciją ir teikti derinimui direkcijai.

---

Dėmesio! Aktualią šių punktų redakciją bei prašymo formą rasite aukščiau pateiktoje nuorodoje!

Aprašo 14 punktas:

14. Asmuo, teikiantis informaciją apie planuojamą įrengti nepratekamą dirbtinį vandens telkinį Aprašo 12 punkte nurodytoms institucijoms arba norintis suderinti šio telkinio įrengimą su Aprašo 13 punkte nurodytomis institucijomis, turi pateikti prašymą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo pagal Aprašo priede nustatytą formą (toliau – prašymas) tiesiogiai arba pasirašytą kvalifikuotu elektroniniu parašu, ar suformuotą elektroninėmis ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą, nepakeičiamumą ir identifikuoti prašymą teikiantį asmenį. Su prašymu pateikiami šie dokumentai ir informacija:

14.1. nepratekamo dirbtinio vandens telkinio brėžinys, kuriame nurodomi planuojamo įrengti nepratekamo dirbtinio vandens telkinio parametrai (gylis, plotas, profilis), pakrantės apsaugos juostos (jei planuojamo įrengti vandens telkinio pakrantės apsaugos juostos patenka į kito asmens nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, būtina pateikti jo rašytinį sutikimą dėl nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo);

14.2. žemės sklypo planas su pažymėta nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta ir koordinatėmis Lietuvos koordinačių sistemoje;

14.3. nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimo metu iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio tvarkymo būdas, žemės sklypo plane pažymėtos iškasto grunto ir (arba) derlingojo dirvožemio sluoksnio paskleidimo vietos. Jeigu iškastą gruntą ir (arba) derlingąjį dirvožemio sluoksnį planuojama tvarkyti kitame nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, nurodomos šio sklypo koordinatės;

14.4. kita su nepratekamo dirbtinio vandens telkinio įrengimu susijusi informacija, kuri, teikiančio prašymą asmens nuomone, yra svarbi.

Dėmesio! Aktualią šių punktų redakciją tikrinkite aukščiau pateiktoje nuorodoje!

Nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos, kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW). Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima įrengtose prieplaukose, prie lieptų, vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose.

          Daugiau informacijos

Nuo gegužės 1 d. iki navigacijos sezono pabaigos, tik teikiant viešąsias pažintinio turizmo paslaugas (pagal patvirtintą direkcijos tvarką)  leidžiama plaukioti savaeige plaukiojimo priemone, kurios bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW) ir kuri talpina ne mažiau kaip 10 keleivių, įskaitant vairuotoją.

          Aukštaitijos NP tvarka

          Labanoro RP tvarka

Atsakyti į šį klausimą galima tik žinant konkrečią sklypo paskirtį, vietą bei kokius želdinius ar medžius norima genėti/kirsti.

• Nuo kovo 15-osios iki rugpjūčio 1 dienos galioja griežtesni draudimai medžių ir želdinių kirtimams bei genėjimui.
• Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį asmuo turi kreiptis į savivaldybę. Kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal individualias taisykles.

Aplinkos ministerija dažnai sulaukia gyventojų klausimų, ar savo sklype jie gali pjauti medžius ir kokiais atvejais tam reikalingas leidimas. Primename, ką reikia žinoti privačioje žemėje kertant, intensyviai genint medžius ar krūmus ir kokia atsakomybė gresia tai darant savavališkai, nesilaikant įstatymų. 

Želdinių, augančių ne miško žemėje, priežiūros, apsaugos ir tvarkymo teisinio reguliavimo pagrindus nustato Želdynų įstatymas. Pagal šį įstatymą privačioje žemėje kertant medį ar krūmą ar intensyviai jį genint (tai yra, kai pašalinama daugiau kaip 30 proc. lajos tūrio) specialų leidimą, išduodamą savivaldybės, privaloma gauti, kai želdinys yra priskiriamas saugotiniems.

Vyriausybės nutarimu patvirtinti Kriterijai, kuriuos atitinkantys medžiai ir krūmai priskiriami saugotiniems želdiniams, nurodo, kokioje vietoje, kokios rūšies ir kokių skersmens bei aukščio parametrų želdiniai priskiriami saugotiniems.

Vietos, kuriose augantys želdiniai gali būti priskiriami saugotiniems, nurodytos minėtuose kriterijuose ir dažniausiai siejamos su žemės naudojimo paskirtimi, kuri nurodoma konkretaus sklypo Nekilnojamojo turto registro išraše.

Pavyzdžiui, kurortuose ar kurortinėse teritorijose, pakrantės apsaugos juostoje, kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje, žemės ūkio paskirties žemėje, sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemėje ir kiti atvejai. 

Todėl, norint įsitikinti, ar privačiame žemės sklype augantis želdinys nėra priskirtas saugotinam, kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų pasitikrinti kriterijų sąraše.

Medžio skersmuo, nuo kurio priklauso, ar medis priskiriamas saugotiniems, matuojamas 1,3 m aukštyje ir skiriasi miesto ir ne miesto teritorijoje.

Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemėje kituose žemės ūkio paskirties žemės sklypuose ir rekreacinio naudojimo žemės sklypuose esančioje privačioje žemėje saugotiniems priskiriami ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, kai jų skersmuo 30 cm ir didesnis.

Kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose privačioje žemėje mieste saugotini yra 20 cm ir didesnio skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos, liepos, maumedžiai, beržai, pušys, ne mieste saugotini šių rūšių medžiai 30 cm ir didesnio skersmens.

Kitas pavyzdys – jei privatus sklypas patenka į pakrantės apsaugos juostą, saugotiniems priskiriami ir kai kurie mažesnio skersmens medžiai – 12 cm skersmens ąžuolai, uosiai, klevai, guobos, skroblai, skirpstai, bukai, vinkšnos. Beržai ir gluosniai pakrantėse priskiriami saugotiniems, kai jie yra 30 cm ir didesnio skersmens. Taip pat saugotini aukštesni kaip 3 m paprastieji kadagiai.

Želdynų įstatymas numato, kad leidimas kirsti, kitaip pašalinti iš augimo vietos želdinius gali būti išduodamas sumokėjus savivaldybės vykdomosios institucijos pagal aplinkos ministro tvirtinamus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius apskaičiuotą želdinių atkuriamosios vertės kompensaciją (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis, kada šios kompensacijos mokėti nereikia).

Dėl leidimo kirsti ar intensyviai genėti saugotiną želdinį asmuo turi kreiptis į savivaldybę. Kiekviena savivaldybė leidimus išduoda pagal individualias taisykles.

Leidimo kirsti saugotiną želdinį nereikia, kai kirtimo darbus reikia atlikti nedelsiant – kai dėl gamtinio, eismo ar kito įvykio pakitus saugotinų želdinių būklei jie kelia pavojų gyventojams, jų turtui, statiniams ar eismo saugumui.

Šiuo atveju darbus atlikę asmenys per 3 darbo dienas privalo raštu informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją, nurodydami saugotino želdinio vietą (adresą ar koordinates) ir pateikdami 3 nuotraukas, kuriose būtų užfiksuotas vaizdas prieš atliekant darbus ir iš skirtingų pusių užfiksuotas nukirstas, kitaip pašalintas iš augimo vietos ar intensyviai nugenėtas saugotinas želdinys.

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą neteisėtas saugotinų želdinių naikinimas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 200 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 80 iki 300 eurų.

Be baudos, už neteisėtai sunaikintą želdinį asmenys turi atlyginti padarytą žalą, kuri, priklausomai nuo medžio rūšies, siekia nuo 3 iki 13 eurų už kiekvieną nupjauto medžio kelmo skersmens centimetrą. Visa žalos suma, priklausomai nuo pašalinto medžio augimo vietos, gali būti dar padidinta iki kelių kartų.

Informacijos šaltinis: https://am.lrv.lt/lt/naujienos/medziu-ar-krumu-kirtimas-nuosavame-sklype-ka-turi-zinoti-gyventojai/

Taip, jei užfiksavote, seną kryžių, paminklą, pastatą, kuriam daugiau nei 25 metai ir manote, kad jis gali būti vertingas galite jį pateikti į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių - https://survey123.arcgis.com/share/d10bc7e14c32416caf702826f2c4fee3. Inventorius  – galimai vertingųjų savybių turinčių objektų sisteminis sąrašas su surinkta dabarties ir praeities medžiaga. Jis kaupia, saugo ir viešina duomenis apie objektui priskirtas galimai vertingąsias savybes. Įtraukimas į inventorių nesuteikia jokios teisinės apsaugos ar apribojimų objekto savininkui, bet leidžia išlaikyti žinias apie objektą jei ateityje jis sunkytų ar būtų sunaikintas.

Kad sužinotumėte daugiau apie pastato būklę, geriau išsiaiškintumėte reikalingus darbus, pasinaudokite Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės FIXUS Mobilis, paslaugomis (https://www.fixusmobilis.lt/ ). Atvykusi specialistų komanda atliks pastato apžiūrą, būklės vertinimą, atsakys į rūpimus klausimus, pagal galimybes – atliks smulkius prevencinės priežiūros darbus, siekiant sustabdyti pastato ar jo elementų būklės prastėjimą iki kol turėsite galimybę imtis rimtesnių remonto darbų. Taip pat gausite raštišką objekto būklės ataskaitą ir reikalingo tolimesnio tvarkymo rekomendacijas.

Kad sužinotumėte daugiau apie pastato būklę, geriau išsiaiškintumėte reikalingus darbus, pasinaudokite Kultūros paveldo objektų priežiūros ir konsultavimo grupės FIXUS Mobilis, paslaugomis (https://www.fixusmobilis.lt/ ). Atvykusi specialistų komanda atliks pastato apžiūrą, būklės vertinimą, atsakys į rūpimus klausimus, pagal galimybes – atliks smulkius prevencinės priežiūros darbus, siekiant sustabdyti pastato ar jo elementų būklės prastėjimą iki kol turėsite galimybę imtis rimtesnių remonto darbų. Taip pat gausite raštišką objekto būklės ataskaitą ir reikalingo tolimesnio tvarkymo rekomendacijas.

Pilkapiai ir senkapiai skiriasi laikotarpiu kuomet juose buvo laidojama. Lietuvoje pilkapiuose laidota nuo bronzos amžiaus (1600 – 550 m. pieš Kristų) iki 12 a. po Kristaus. Mirusieji juose laidoti ir nedeginti, ir deginti. Senkapiai – 14 a. pabaigos–17 a. vidurio kapinynai, kuriuose mirusieji laidoti nedeginti.

Natura 2000 teritorijomis vadinamos natūralių buveinių apsaugai ir saugomų rūšių buveinių apsaugai skirtos teritorijos ir paukščių apsaugai skirtos teritorijos, kurios steigiamas pagal Europos Sąjungos Buveinių ir Paukščių direktyvų nuostatas.  

Daugiau apie tai galima paskaityti čia. 

Bendrosios žemės ūkio politikos išmokos deklaruojant valdą - galima gauti išmokas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano intervencines priemonės "Natura 2000" miškuose ir "Natura 2000" žemės ūkio paskirties žemėje. Paramos taisykles šiuo metu ruošia Žemės ūkio ministerija. 

Vienkartinės kompensacijos 

Kompensaciją už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus tvarką nustato Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsnis. Vadovaujantis įstatymu, vienkartinės kompensacijos išmokamos privataus miško savininkams, kurie yra sudarę apsaugos sutartį ir kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti ar atsiranda kitų ūkinės veiklos apribojimų. Kompensuojamos pajamos, kurios galėjo būti gautos pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Kompensacija apskaičiuojama taikant vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Kartu kompensuojamos ir miškotvarkos projekto, reikalingo kompensacijai apskaičiuoti, parengimo išlaidos. Siekiant gauti vienkartinę išmoką, miško savininkas turi būti sudaręs apsaugos sutartį ir miško valdai turėti parengtą ir galiojantį vidinės miškotvarkos projektą, kuriame pateikiami kompensacijai apskaičiuoti būtini duomenys. Prašymas išmokėti kompensaciją teikiamas Valstybinei miškų tarnybai Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše nustatyta tvarka 1578 Dėl Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apriboj.... 

Valstybinė miškų tarnyba parengė preliminarios vienkartinės kompensacijos skaičiuoklę: 
Kompensacijų už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus preliminari skaičiuoklė 

Apsaugos sutarčių sudarymas – Apsaugos sutartis sudaroma siekiant nustatyti veiklos apribojimus, konkrečias žemės naudojimo sąlygas ir (ar) tvarkymo priemonių įgyvendinimą, kai žemė yra saugomoje arba „Natura 2000“ teritorijoje. Apsaugos sutartis su privačios žemės savininkais ir valdytojais sudaro saugomų teritorijų direkcijos. Naudodamiesi saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis Žemėlapis | STVK galite nustatyti į kurią saugomų teritorijų direkciją turite kreiptis, norint sudaryti apsaugos sutartį dėl jūsų sklype esančių vertybių apsaugos. 

Privačių saugomų vietovių steigimas prioritetiniuose plotuose – už saugomų teritorijų ribų galima steigti privačias saugomas vietoves. Pagal aplinkos ministro patvirtintus kriterijus Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba atrinks ir paviešis prioritetinių plotų, kuriuose siūloma nustatyti privačias saugomas vietoves, sąrašą ir jų ribų planą. Sklypui patenkant į prioritetinių sklypų sąrašą žemės savininkas, įsteigęs privačią saugomą vietovę, gali pasirašyti apsaugos sutartį, prisiimti apsaugos įsipareigojimus ir gauti kompensaciją.  

Sklypų išpirkimas - Miškų išpirkimas – tai valstybės vykdoma kompensacinė priemonė, kai Natura 2000 teritorijose iš privačių savininkų nuperkama miško žemė, kurioje taikomi ūkinės veiklos apribojimai siekiant išsaugoti saugomas buveines ar rūšis. Sklypai turi būti miško arba žemės ūkio paskirties su miško naudmenomis. Pirkimo pardavimo sutartis gali būti sudaroma tik jei žemės sklypas turi tiksliuosius kadastrinius matavimus. Už parduodamą sklypą mokama pagal nepriklausomą turto vertinimą, o visas procesas vykdomas Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai pateikiant prašymą dėl žemės sklypo išpirkimo. Ši priemonė padeda tiek saugoti gamtą, tiek teisingai kompensuoti savininkų patiriamus ūkinės veiklos suvaržymus. Daugiau informacijos: Miškų išpirkimas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos 

Bendrieji ūkinės veiklos apribojimai nustatyti Vyriausybės nutarimu   276 Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo. 

Remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 24 str. 10  ir 11 dalimis planai ir projektai, neskirti arba nebūtini buveinių apsaugai svarbiai teritorijai tvarkyti turi būti vertinami, ar nedaro reikšmingo neigiamo poveikio  Natura 2000 teritorijoje saugomoms vertybėms ir Natura 2000 teritorijų vientisumui. Planuojant veiklą Natura 2000 teritorijoje arba jos artimoje aplinkoje ministro nustatyta tvarka (2006 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. D1-255 „Dėl planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) turi būti atliekamas poveikio reikšmingumo vertinimas, taip pat esant poreikiui planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas arba strateginis pasekmių aplinkai vertinimas. 

Atkreipiame dėmesį, kad Natura 2000 teritorijose gali galioti kitais teisės aktais nustatyti veiklos apribojimai. 

Kiekvienas suinteresuotas asmuo, prisijungęs prie Saugomų teritorijų valstybės kadastro, gali susiformuoti žemės sklypo išrašą, kuriame pateikiama informacija apie tai, į kokias saugomas teritorijas patenka konkretus žemės sklypas.