Aukštaitijos nacionaliniame parke gaudė XXI – oji „Sutarjėla“
Rugsėjo 12 d. Aukštaitijos nacionaliniame parke gauste gaudė sutartinės. Į XXI-ąją Aukštaitijos regiono sutartinių šventę „Sutarjėla“ susirinko gausus būrys šio unikalaus aukštaičių folkloro žanro atlikėjų iš visos Aukštaitijos. Sutartinių giedotojos kartu su bitutėmis dūzgė Stripeikių bitininkystės muziejuje, o vakarop giesmėmis sutartinių rate palydėjo saulę ant Ginučių piliakalnio.
Sutartinės – išskirtinė Aukštaitijos nematerialaus kultūros paveldo vertybė, 2010 m. lapkričio 16 d. įtraukta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Kupiškio krašte užgimusi „Sutarjėlos“ idėja šiandien tapo viena svarbiausių sutartinių tradicijos puoselėjimo švenčių. Jau dvidešimt vienerius metus ji kasmet keliauja iš vieno Aukštaitijos krašto į kitą, suburdama sutartinių giedotojus, tradicijos puoselėtojus, tyrinėtojus ir klausytojus.
Šventės organizavimas – ne tik privilegija, bet ir didžiulė atsakomybė. Perėmusiems jos vairą tenka rūpintis viskuo – nuo finansinių išteklių paieškos iki jaukios bendrystės ir sutarimo būvio sukūrimo. Ne mažiau svarbu atskleisti kiekvieno dalyvaujančio žmogaus ir kolektyvo svarbą, nes būtent jų pastangomis tradicija išlieka gyva, o jos skambesys gali būti profesionaliai ir patraukliai pristatomas visuomenei bei vietos bendruomenei.
Šį kartą jaukią ir dalyviui, ir žiūrovui šventę pavyko sukurti įgyvendinant projektą „Sutartinių puoselėjimo renginys Ignalinos krašte „Sutarjėla 2026“ kartu su bendražygiais – Lietuvos nacionaliniu kultūros centru.
Šventėje dalyvavo 27 sutartinių atlikėjų grupės: „Trys keturiose“, „Laukis“, „Ūtara“, „Varangė“, „Labingis“ (Vilnius); „Sasutalas“, „Gaudė“, „Grūšios“ (Kaunas); „Rags“, „Lygė“ (Pasvalio r.); „Saulala“, „Žemyna“ (Biržų r.); „ Čiulbutė“, ESIE (Ignalina); „Alsūnė“ (Molėtai); „Ažytė“ (Kėdainių r.); „Volunga“ (Trakų r.); „Raskila“ (Panevėžys); „Gražutė“, „Laukesa“ (Zarasai); „Lakiūtė“, „Ciutelė“ (Švenčionių r.); „Jaunimo Ramuva“, „Kupkėmis“ (Kupiškis); „Ginėja“ (Elektrėnai); „Sėdauta“, „Dalilio“ (Utenos r.).
Dar nuo rugpjūčio vidurio socialinėje erdvėje sukosi Mariaus Semaškos sukurtas vaizdo filmukas, kviečiantis į šventę „Sutarjėlą 2026“ Aukštaitijos nacionaliniame parke. O rugsėjo 12-osios rytą Stripeikių bitininkystės muziejus dūzgė nuo pat ryto. Savanorės, lyg darbščios bitutės, suko ratus priimdamos ir registruodamos kone du šimtus šventės dalyvių.
Renginys prasidėjo Bitininkystės muziejaus kluone, kur buvo atidaryta prancūzų fotografo Gerard Ouldbabaali paroda „Sutartinių giedotojos“. Joje užfiksuotos praėjusių metų „Sutarjėlos“, vykusios Švenčionių rajone, akimirkos. Daugelis sutartinių giedotojų parodoje galėjo išvysti savo veidus ir prisiminimus apie šventę, fotografo akimis įamžintus gyvosios tradicijos momentus.
Prancūzų fotografui Gerard Ouldbabaali sutartinių tradicija ypač artima. Apie jas išgirdęs viename UNESCO nematerialaus kultūros paveldo vertybių pristatyme, fotografas ėmėsi ieškoti gyvosios sutartinių tradicijos tęsėjų. Jis nuvyko į Adutiškį, fotografavo senąsias sutartinių giedotojas ir surengė Adutiškio sutartinių giedotojų portretų fotoparodą. Parodos atidaryme Nalšios muziejuje Gerard Ouldbabaali sakė: „Kai aš išgirdau lietuviškas sutartines, pagalvojau, kad pats Dievas pagal jas sukūrė visą pasaulio muziką.“
Užsimezgusi draugystė su Nalšios muziejumi nenutrūko. Bendradarbiaujant gimė dar viena sutartinių giedotojų paroda, kuri atkeliavusi į Stripeikių bitininkystės muziejų tapo gražia „Sutarjėlos“ pradžia.
Po parodos atidarymo Aukštaitijos nacionalinio parko vyr. specialistė Sigutė Mudinienė pakvietė susipažinti su vieta – žeme, ant kurios netrukus skambės sutartinės, – ir jos istorija. Pranešime „Un kakias žemės giedam“ ji atskleidė Ginučių piliakalnio bei Linkmenų pilies svarbą Nalšios kraštui, pasakojo apie istorinių įvykių seką iki pat šių dienų ir priminė Bitininkystės muziejaus įkūrimo istoriją.
Su nekantrumu laukta ir ypatingos viešnios – žymiausios lietuviškų sutartinių tyrinėtojos prof. hab. dr. Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės paskaitos apie Ignalinos krašto sutartines ir jų giedojimo būdus.
Savo paskaitoje etnomuzikologė išskyrė Švenčionių ir Ignalinos krašto sutartines, pasižyminčias unikalia, kitokia estetika bei archajiškomis formomis. Sutartinių giedotojams, tradicijų tęsėjams ir visiems, besidomintiems šiuo ypatingu Lietuvos paveldu, D. Račiūnaitės-Vyčinienės paskaita tapo tikra žinių versme ir atramos tašku tolesniems ieškojimams.
Po paskaitų atėjo metas svečių iš Latvijos pasirodymui. Rygos folkloro ansamblis „Laiva“ pristatė unikalią latvių burdoninio giedojimo tradiciją. Pasigiedoję kartu su latviais, sutartinių giedotojai susibūrę į vieną pulką ir sugiedoję sutartinę bitelėms pasklido po Bitininkystės muziejaus erdves. Trijuose kiemeliuose visi 27 kolektyvai pristatė savo koncertines programas. Žiūrovai, pasiėmę lankstinuką, galėjo pasirinkti, kurio kolektyvo norėtų klausytis, ir keliauti nuo vieno kiemelio prie kito. Iki pat pavakarių muziejaus erdvėse aidėjo skudučiai ir skirtingų Aukštaitijos kraštų sutartinės.
Šventę Bitininkystės muziejuje užbaigė sutartinių pynė ir padėkos scenoje. Tačiau „Sutarjėlos“ kelionė tą dieną dar nesibaigė. Visas sutartinių giedotojų pulkas iškeliavo palydėti saulės ant Ginučių piliakalnio.
Čia, paskutiniams saulės spinduliams glostant žemę, gaudė bendros sutartinės, giedamos kone dviejų šimtų balsų. Lenkėme galvas saulei, giedojome ugniai, žemei, kalnui, bitei. Regis, visi balsai susiliejo į vieną – į senąjį Aukštaitijos balsą, kuriame telpa žmogus, jo žemė, atmintis ir pagarba gyvajai tradicijai. Sutartinėje susijungė skirtingų vietovių žmonės, skirtingi balsai ir skirtingos patirtys. Ir galbūt būtent tada dar kartą pajutome, kad tradicija gyva tol, kol ją giedame, perduodame ir išgyvename kartu.
Sutartinių šventę vainikavo simbolinis Sutarjėlos šimtaraštės juostos, kartu su širdžių šiluma ir juoda duona, perdavimas Molėtų kraštui, Molėtų kultūros centro sutartinių giedotojų grupės „Alsūnė“ vadovei Ritai Pelakauskienei. Sutartinių aidams rimstant Sutarjėlą išlydėjo garsais ir vaizdais „prabilęs“ Ginučių piliakalnis. Ant jo šlaito įspūdingoje vizualizacijoje „Atgyjantys amžiai“ atgijo senųjų laikų istorijos ir legendos. Tarsi trumpam prasivėrė laiko vartai, leidę pajusti čia gyvenusių žmonių pasaulį ir istoriją, kurios pėdsakus iki šiol saugo ši žemė.
Nuoširdžiai dėkojame visiems prisidėjusiems prie šventės organizavimo:
Lietuvos nacionaliniam kultūros centrui
Ignalinos seniūnijos seniūnui Jonui Polito
Nepakartojamoms pagalbininkėms – savanorėms: Elzei Trubilaitei, Gabijai Rokytei, Erikai Mudinaitei, Anastasijai Šimkūnienei, Aušrinei – Gertrūdai Ambrazevičienei
Fotografijos Alberto Bertašiaus
Šventė „Sutarjėla 2026“ surengta įgyvendinant projektą „Sutartinių puoselėjimo renginys Ignalinos krašte „Sutarjėla 2026“ Projekto Nr. IGNA-LEADER-09-13-1/20VS-PV-26-1-01785-PR001. Projektą bendrai finansuoja Europos Sąjunga ir Lietuvos Respublika pagal Ignalinos rajono vietos veiklos grupės kaimo plėtros strategijos 2023-2029 m. priemonę „Krašto identiteto, etninių veiklų, tradicijų išsaugojimas ir populiarinimas“ Nr. LEADER-20VVG-09-04.“
Atnaujinimo data: 2026-09-16
Taip pat skaitykite:
Įgyvendinamas projektas „Sutartinių puoselėjimo renginys Ignalinos krašte „Sutarjėla 2026“
Mokyklos kviečiamos pretenduoti į „Tvarios mokyklos“ apdovanojimus ir įkvėpti kitus
Rugsėjo 5 d. kviečia "Labanorinė"!