Paukščių apsaugai svarbių teritorijų apsaugos tikslų įgyvendinimas
Nacionalinio parko gyventojai ir žemės savininkai pradėjo gauti registruotus laiškus apie jų valdoje numatomus naujus apribojimus, susijusius su NATURA 2000 teritorijos apsaugos tikslų įgyvendinimu.
Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis patenka į paukščių apsaugai svarbią teritoriją, kurioje numatyta išsaugoti: bent tris poras juodųjų peslių, tris poras erelių žuvininkų, 30 reguliariai aptinkamų griežlių patinų, 10 porų lutučių, 5 poras žvirblinių pelėdų ir 5 poras žalvarnių.
Siekiant išsaugoti lututes ir žvirblines pelėdas jau anksčiau buvo numatyta, kad, kertant mišką, bent 20 brandžių medžių hektare turėtų būti paliekama biologinei įvairovei (įprastai paliekami 7 medžiai hektare). Taip pat ramybės laikotarpis miškuose prasideda ne nuo kovo 15 d., kaip kituose nacionaliniuose parkuose, o nuo kovo 1 dienos ir tęsiasi per visą pavasarį ir vasarą (atsižvelgiant ir į kitų paukščių apsaugos reikalavimus). Apsaugos zona nuo lututės uokso, kur miškas nekertamas, yra ne 50 m, kaip įprasta, o 100 m.
Miško savininkai už tai gauna kompensaciją, lygiavertę medienos vertei. Tiems savininkams, kurie turi pievų, aktualu žinoti, kad jų negalima suarti, o šienavimą galima pradėti tik nuo birželio 20 dienos. Šienaujama nuo centro į pakraščius, kad galėtų pabėgti žolėje besislepiantys gyvūnai. Tai daroma dėl griežlių apsaugos.
Šiuo metu Aplinkos ministro įsakymu ruošiamasi patvirtinti erelių žuvininkų, juodųjų peslių ir žalvarnių apsaugos reikalavimus, kurie vadinami Geros apsaugos kriterijais (GAB). Taigi, kas pasikeis, kai bus patvirtinti minėtų trijų rūšių GAB? Miško savininkai negalės kirsti miško 100 m spinduliu aplink peslio lizdą ir 200 m spinduliu aplink žuvininko lizdą. Miško savininkai už tai gaus kompensaciją, lygiavertę medienos vertei. Atitinkamai 300 ir 500 m spinduliu mišką galima bus kirsti tik rudenį ir žiemą. 300 m spinduliu nuo šių plėšriųjų paukščių lizdų negalima bus įrengti naujų stovyklaviečių ir kitų rekreacinių objektų. Dėl žuvininkų apsaugos kertant mišką svarbus ne tik biologinės įvairovės medžių skaičius, bet ir jų kokybė. Bent trys paliekami medžiai hektare (iš 20) turi būti stambiausi ir aukščiausi buvusio medyno medžiai. Pirmenybė teikiama pušims, kurios turi plokščią viršūnę, t.y. tinkamoms lizdui krauti.
Svarbiausi pakeitimai numatomi dėl žalvarnių apsaugos. Žalvarniai Aukštaitijos nacionaliniame parke praktiškai jau išnyko, todėl yra parengta jų dirbtinio veisimo programa. Bendradarbiaujant kelių šalių zoologijos sodams žalvarniai bus veisiami ir paleidžiami tuose nacionalinio parko kaimuose, kur jie gyveno iki šiol. Pateiktame žemėlapyje šios teritorijos pažymėtos geltona spalva. Šiose teritorijose galios tokie apribojimai: atvirose vietovėse naujai neįveisiamas miškas, neleidžiama savaime apaugti mišku pievoms, neleidžiama jas suarti. Miškas galės būti kertamas tik po rugpjūčio 15 dienos, o po kirtimų trečdalis kirtaviečių turės būti paliekamos savaiminiam žėlimui. Žalvarniai yra vabzdžialesiai paukščiai, todėl jiems gali pakenkti purškiami pesticidai. Išskirtuose žalvarnių veisimosi ir maitinimosi plotuose pesticidų nebebus galima naudoti nei žemės ūkyje, nei miško ūkyje.
Dėl aukščiau išvardintų numatomų apribojimų žemės savininkus konsultuoja Direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr.specialistas Andrejus Gaidamavičius (+37067887600, [email protected]).
Atnaujinimo data: 2026-05-13
Taip pat skaitykite:
MAŽOSIOS GEGUŽRAIBĖS SUGRĮŽIMAS!
Bendras Lietuvos ir Latvijos projektas PANORAMA juda pirmyn!
Kviečiame į mokymus „Panoramų maršruto kūrimas, panoramų interpretacija ir praktika"
Bendras direkcijos ir policijos reidas
Paukščių apsaugai svarbioje teritorijoje „Labanoro giria“ nustatomi nauji apsaugos tikslai