Po 46 metų pertraukos Ginučių ąžuolyne vėl ganosi karvės
2023 m. žiemą Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija jau rašė, kad Ginučių ąžuolyne vykdomi Europos Bendrijos svarbos 9070 Medžiais apaugusios ganyklos atkūrimo darbai. Buvo vykdomi I etapoatkūrimo darbai: kertami menkaverčiai medžiai ir krūmai, visa iškirsta sumedėjusi augmenija pašalinta iš tvarkomos teritorijos. Kyla klausimas, kodėl I etapo tvarkymo darbai?Aplink ąžuolus, kurie kurį laiką jau auga medynų apsuptyje, aplinka turi būti šviesinama palaipsniui, t. y. kelis kartus kaskart iškertant proporcingą dalį medyno. Iškirtus vienu metu, dėl staiga atsiradusio šviesos pertekliaus ąžuolai patirtų stresą, stipriai sužaliuotų išsprogdindami miegančius pumpurus ir tuo pačiu nusilptų. Dėl šios priežasties pirmiausia buvo iškirsti visi su po ąžuolų laja augantys ar su jais šakomis besiliečiantys medžiai. Kiti šalintini medžiai tvarkomoje teritorijoje iškirsti paliekant 50 % šalintinų medžių. II etapo tvarkymo darbus, jau pilnai iškertant visus perteklinius medžius, planuojama atlikti 2025-2026 m. m.
Nors ir pilnai ąžuolynas nėra atkurtas, vis tik buvo nuspręsta, papildomai atitvėrus pievą šalia ąžuolyno, kad užtektinai būtų žolės, atvežti ganytis karves. Ir štai 2024 m. birželio 5 d. per Pasaulinę aplinkos dieną, taip jau sutapo, į Ginučių ąžuolyną buvo atvežtos karvės. Paskutinį kartą čia karvės ganėsi 1978 m. Tai tikrai istorinis įvykis. Po 46 metų pertraukos Ginučių ąžuolyne vėl ganosi karvės.
Kodėl Ginučių ąžuolynas kai aplinkui nemažai pievų? Kadaise vietos gyventojai Ginučių ąžuolyne ganė gyvulius, šienavo, todėl bėgant metams čia susiformavo didele rūšių įvairove pasižyminti gamtinė buveinė su pavieniais senais ąžuolais, gamtininkų vadinama „medžiais apaugusiomis ganyklomis“. „Tai labai reta gamtinė buveinė, saugoma visoje Europoje. Buveinę formuojantys seni medžiai yra ne tik istorinis ir kultūrinis šalies palikimas, puošiantis mūsų kraštovaizdį, bet ir unikali gyvenamoji vieta daugeliui rūšių. Ypač vertingi tiek pavieniui, tiek grupėmis augantys ąžuolai senoliai, su kuriais buveinėje yra susiję keli šimtai gyvūnų, augalų ir grybų rūšių. Dalis šių rūšių yra prisitaikę gyventi tik senuose medžiuose, todėl jų išlikimas priklauso ir nuo medžiais apaugusių ganyklų likimo.“
Medžiais apaugusių ganyklų buveinės Lietuvoje susiformavo ilgą laiką ganant gyvulius plačialapių ir mišriuose miškuose arba po miško lydymo. Tačiau XX a. pradžioje intensyvėjant žemės ir miškų ūkiui, dauguma tokių buveinių arba užaugo mišku, arba buvo paverstos į atviras žemės ūkio naudmenas. Sovietmečiu šios buveinės beveik visiškai išnyko uždraudus miškuose ganyti gyvulius bei pradėjus masinę žemių melioraciją. „Ginučių ąžuolyne buvo gausiai aptinkamos retosios augalų rūšys, tokios kaip sibirinis vilkdalgis, paprastasis kardelis, vyriškoji gegužraibė, baltijinė ir raudonoji gegūnės, taip pat dabar jau išnykusios švedinė kiaulpienė, pievinis plauretis, siauralapė plautė“.
Dėl savo ypatingos vertės, Ginučių ąžuolynas yra įtrauktas į tarptautinį ekologinį tinklą „Natura 2000“.
Netolimoje ateityje laukia dar nemažai darbų, kad pilnai atkurti 9070 Medžiais apaugusios ganyklos buveinę Ginučių ąžuolynę.
Atnaujinimo data: 2024-06-16
Taip pat skaitykite:
Gegužės 24 ir 31 dienomis "UžmESk akį" į Meironų gamtos taką!