Aukštaitijos nacionaliniame parke vyksta paukščiams vertingų teritorijų atkūrimo darbai

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija kartu su Lietuvos ornitologų draugija ir Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija, įgyvendindama projektą „Šlapių pievų ir žemapelkių pritaikymas tvariam ūkininkavimui, siekiant užtikrinti ilgalaikę griežlės ir nykstančių tilvikų apsaugą“, ėmėsi inciatyvos atkurti biologiniu požiūriu pačias vertingiausias pievas Aukštaitijos nacionaliniame parke, kurios jau buvo praradusios savo vertę: ilgą laiką buvo nebenaudojamos, užaugusios menkaverčiais medžiais ir krūmais.

Pievos – ypatingai svarbios buveinės daugybei retų, unikalių, bet, deja, nykstančių paukščių rūšių, kaip griežlė, stulgys, gaidukas, paprastasis griciukas, raudonkojis tulikas ir daugelis kitų rūšių. Šių paukščių ateitis priklauso nuo išlikusių šlapių, atvirų, žmogaus naudojamų pievų gausos. Apleistose, nebenaudojamose pievose likusi sena žolė neleidžia formuotis įprastoms atvirų pievų augalų bendrijoms. Tokios apleistos pievos yra skurdžios ne tik nykstančių paukščių, bet ir visos biologinės įvairovės požiūriu.

Pirmieji šlapių pievų atkūrimo darbai pradėti įgyvendinti Kūrinių šlapžemėse. Tai gana sudėtinga, užmirkusi pieva, užaugusi krūmynais. Sovietmečiu šioje šlapynėje susikaupęs perteklinis vanduo siurbliais buvo išpumpuojamas į Kiaunos upę ir pievose ganėsi karvės.

Dar iki sugrįžtant paukščiams (sausio, vasario mėn.) buvo iškirsta 33 ha krūmynų. Vasaros pradžioje įrengtas gyvulių aptvaras ir jau birželio mėnesį ganėsi įsigyta ir ūkininkui perduota 25 Angus veislės mėsinių galvijų banda. Susitarus su privačių žemių savininkais, rudenį dar papildomai iškirsta 14 ha krūmynų. Krūmynai iškirsti ir kitose Aukštaitijos nacionalinio parko vietose: labai vertingose Biržijos ir Reškutėnų kaimų pievose, besidriekiančiose palei Vajuonio ir Kretuono ežerus. Šiose šlapiose pievose kadaise taip pat ganėsi karvės.

Per 2023 metų laikotarpį gamtotvarkinės priemonės atliktos 120 ha. 2024 metais gamtotvarkinės priemonės planuojamos atlikti dar 60 ha.

Ruošiantis 2024 m. ganymo sezonui, Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija Aukštaitijos nacionalinio parko pievose įrengė 3 mobilaus ganymo aptvarus. Nuganius vieną plotą, galvijai bus perkeliami į kitą plotą. Džiugina ir tai, kad Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija kasmet užmezga vis glaudesnius ryšius su ūkininkais. Glaudaus bendradarbiavimo dėka ir pasirašius bendradarbiavimo sutartis vienas toks mobilaus ganymo aptvaras įrengtas būtent ūkininkų pievose Ginučių kaime, šalia Ginučių ąžuolyno, kur šiuo metu vyksta 9070 Medžiais apaugusios ganyklos atkūrimo darbai. Ši pieva yra labai vertinga griežlių veisimosi vieta.

2024 m. ir toliau bus tęsiami pievų atkūrimo ir palaikymo darbai. Planuojama įsigyti dar 25 mėsinių galvijų bandą, ją perduodant dar vienam ūkininkui. Taip pat laukia Žaugėdos upės pylimo remonto darbai. Sovietmečiu per Žemaitiškės pievas tekanti Žaugėdos upės vaga buvo nukreipta kita tėkme, iškasant kanalą ir įrengiant apsauginį pylimą. Žemiausioje pievų dalyje susikaupęs perteklinis vanduo siurbliais buvo išpumpuojamas į Kretuono ežerą ir pievose ganėsi karvės. Šiuo metu pylimas yra pralaužtas ir dalis vandens teka į Žemaitiškės pievas ir jas semia. Dėl vandens gausos praktiškai yra neįmanoma tvarkyti centrinės dalies šių vertingų pievų.

Rekonstruojant Žaugėdos upės pylimą yra numatyta įrengti reguliuojamą šliuzą pažeistoje pylimo vietoje. Siekiant sudaryti palankias vandens ir pelkių paukščių veisimosi ir maitinimosi sąlygas, pavasarį šliuzą atidaryti, kad didžioji dalis vandens patektų į Žemaitiškės pievas, o vasarą šliuzą uždaryti ir mobilaus siurblio pagalbą dalį susikaupusio vandens išpumpuoti į Kretuono ežerą, kad būtų galima atlikti pievų centrinės dalies tvarkymą, o ateityje įrengus aptvarą – paleisti ganytis mėsinius galvijus.

Projektą „Šlapių pievų ir žemapelkių pritaikymas tvariam ūkininkavimui, siekiant užtikrinti ilgalaikę griežlės ir nykstančių tilvikų apsaugą“ įgyvendina Lietuvos ornitologų draugija, Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija, Lietuvos aplinkosauginių ūkių asociacija, finansuoja ES aplinkos ir klimato kaitos programa „LIFE“, Aplinkos ministerija ir projekto partneriai.

Šiame straipsnyje išreiškiamas požiūris yra vien tik jo autoriaus ir nebūtinai atspindi oficialią Europos Sąjungos ar CINEA nuomonę. Nei Europos klimato, infrastruktūros ir aplinkos vykdomoji agentūra (CINEA), nei Europos Sąjunga nėra atsakingos už straipsnyje teikiamos informacijos panaudojimą.