Gamtininkas A.Gaidamavičius tarptautinėje konferencijos pristatė pranešimą "Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko laumžirgių fauna ir jos kaita besikeičiančio klimato sąlygomis"
Aukštaitijos nacionalinis parkas ir Labanoro regioninis parkas pasižymi labai turtinga laumžirgių fauna. Šiuose parkuose gyvena 61 laumžirgių rūšis iš 69 aptiktų Lietuvoje. Taip pat čia aptinkamos beveik visos saugomos laumžirgių rūšys ir visos europinės svarbos (įtrauktos į Buveinių direktyvą). Tačiau kasmet minėtų parkų fauna pasipildo vis naujomis, pietinėmis rūšimis. Vien tik šiais metais tokių buvo trys, o nuo 2020 metų - šešios. Vabzdžiai greičiausiai sureaguoja į klimato kaitos pasikeitimus, sparčiai plėsdami savo arealus, todėl stebint laumžirgių paplitimą galima stebėti klimato kaitą realiu laiku. Pavyzdžiu galėtų tapti europinė žiemkentė (Sympecma fusca), kuri Labanoro regioniniame parke pirmą kartą aptikta tik šį rudenį (dr. Gintarė Grašytė, Andrejus Gaidamavičius). Iki tol pas mus gyveno tik jos giminaitė sibirinė žiemkentė (Sympecma fusca). Tai buvo vienintelis laumžirgis, kuris sugebėdavo peržiemoti suaugėlio stadijoje. Dabar tokias rūšis turime dvi. Švelnėjant žiemoms Lietuvoje lieka vis mažiau teritorijų, kur europinė žiemkentė dar negali peržiemoti (daugiausia ŠR Lietuvoje), bet mūsų regionas, panašu, tikras šaltas žiemas jau prarado.
Apie tai vakar, gruodžio 17 d., mūsų direkcijos biologas ir Lietuvos entomogų draugijos narys Andrejus Gaidamavičius Daugpilio universitete pristatė pranešimą "Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko laumžirgių fauna ir jos kaita besikeičiančio klimato sąlygomis" (konsultantas VSTT Metodinio-analitinio centro ekspertas Giedrius Švitra). Pranešime taip pat aptartos retos, specifinės mūsų regionui rūšys, kurių didžioji dalis šalies populiacijos gyvena būtent mūsų parke bei joms iškylantys pavojai. Kol kas nepastebėta, kad šiaurinės rūšys, kuriomis garsėja mūsų regionas, imtų trauktis, nykti. Atvirkščiai, didėjant parko ištirtumui, atrandama vis daugiau radaviečių. Visgi gausėjant rūšių-atėjūnių populiacijai, kurios su vietinėmis rūšimis dalinasi tais pačiais biotopais, konkurencija yra neišvengiama. Bet tai jau tolimesnių tyrimų objektas.
Mokslinė konferencija „Gamta ir žmogus: iššūkiai, sambūvis ir gamtos apsauga“ buvo rengiama įgyvendinant projektą "Green Stories. Society education and raising public awareness on the importance of flora to humanity" (finansuojamas pagal 2021-2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą, projekto nr. LL-00188).
Konferencijoje kartu dalyvavo Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas, Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Darius Kavšinas, vyr. specialistė Gintarė Kornevienė ir minėto projekto vadovė Agnė Vaišytė.
@LatviaLithuaniaProgramme
Atnaujinimo data: 2024-12-18
Taip pat skaitykite:
Gegužės 24 ir 31 dienomis "UžmESk akį" į Meironų gamtos taką!