BDAR
gdpr

Mokslininkai pasiūlė, kaip suderinti gamtos ir miškininkystės interesus ūkiniuose miškuose

Data

2022 06 29

Įvertinimas
0
Mikrobuveines ant azuolo.png

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos mokslininkai pasiūlė naują metodiką, kaip geriau suderinti gamtos ir miškininkystės interesus ūkiniuose miškuose. Tai galima padaryti saugant biologinei įvairovei svarbius medžius su mikrobuveinėmis. Birželio 9 dieną VDU Žemės ūkio akademijoje mokslininkai miškininkystės praktikams pristatė naujai sudarytą medžių mikrobuveinių katalogą.

 

Vaizdo reportažas – https://youtu.be/Z27M1Mb_vmc

 

„Medžių mikrobuveinės yra puikus kompromiso pavyzdys tarp miškininkystės ir gamtosaugos. Saugodami medžius su mikrobuveinėmis galime gana intensyviai tvarkyti ūkinius miškus ir kartu išlaikyti terpę daugeliui smulkių ir stambesnių rūšių, tokių kaip vabzdžiai, paukščiai, stuburiniai gyvūnai, gyventi tame pačiame plote, – teigia katalogą su kolegomis sudaręs ekologinės miškininkystės ir miško biologijos ekspertas prof. dr. Gediminas Brazaitis. – Didžioji dalis medžių mikrobuveinių yra vadinamosios medžių ydos, kurios mažina medienos ekonominę vertę. Tai įvairios drevės, uoksai, vabzdžių galerijos, išpuvusių šakų vietoje besiformuojančios ertmės, vėžiniai gumbai, daugiamečiai grybai kempinės ir taip toliau. Kuo medis mažiau vertingas ūkiniu požiūriu, tuo jis vertingesnis biologinei įvairovei.“

 

Dabartinėse miško kirtimo taisyklėse yra įpareigojimas viename hektare kertamo miško palikti mažiausiai septynis medžius biologinei įvairovei. O jeigu tas miško plotas yra buveinių ar paukščių apsaugai svarbi teritorija – gali būti net dvidešimt medžių. Naujasis medžių mikrobuveinių katalogas išplečia miško kirtimo taisyklėse nurodytus kriterijus, kokius medžius geriausia palikti biologinei įvairovei.

 

„Tarp oficialių kriterijų lig šiol yra tik medžio skersmuo bei amžius, bet jų nepakanka, – teigia prof. dr. Gediminas Brazaitis. – Iš viso yra išskiriami 66 medžių mikrobuveinių tipai, kurie sudaro sąlygas biologinei įvairovei įsikurti ant medžio. Paliktas storesnis medis nebūtinai turės toms rūšims reikalingų elementų“, – aiškina profesorius.

 

Medžių mikrobuveinių koncepciją susistemino vokiečių mokslininkai. Jos pagrindu Vokietija savo miškuose dabar sėkmingai derina gamtosaugą ir gamtonaudą. Pasak Vytauto Didžiojo universiteto mokslininko, šią koncepciją gali būti nesunkiai pritaikyti visi Lietuvos miško savininkai.

 

„Jei žiūrėsime iš miško savininko pozicijos, atrinkdamas medžius su mikrobuveinėmis jis nieko nepraras, o galbūt net išloš ekonomiškai, nes tie medžiai bus mažesnės ūkinės vertės. Tuo tarpu gamtai jis padės labai daug“, – teigia prof. dr. Gediminas Brazaitis.

 

VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai atliko šį miško mokslo darbą LR aplinkos ministerijos užsakymu. Su medžių mikrobuveinių katalogu susipažinti galima čia.

 

Parengta įgyvendinant LIFE integruotąjį projektą „Naturalit“, kuris skirtas užtikrinti vertingiausių gamtinių teritorijų apsaugą Lietuvoje.

Daugiau informacijos – naturalit.lt. Už teksto turinį atsakomybę prisiima autoriai ir jis nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.